Mano brangus vyras, kuris praeitą savaitę skaičiavo savo 36 –
ąją varasą ir kuriam iškepiau tortą, bet apie jį gal kitą
kartą, šiemet augino melionus. Ekperimentinė daržininkystė mane
gal kiek kartais ir varydavo į neviltį, mat savo vyrą matydavau
kaip jauną mėnulį, bet visgi tai davė vaisių. Tikrų tikriausių
vaisių. Saldžių ir kvapnių. Tad jau užsisakiau ir kitiems metams
melionų. Tik norėčiau jų daugiau.
Ar pastebėjote kada, kad krautuvėje pirkti melionai nekvepia? Na
prapjovus tai jie skleidžia kvapą. Bet mūsiškiai taaaaip kvepia,
it visą dieną namuose kas tuos melionus pjaustytų ir jais sienas
trintų. Ir kvepia jie neprapjauti. O dar ir tokie mažyčiai, na
nedidesni nei du mano kumščiai. O užėjus į šiltnamį gali
atsisėsti ant taburetės ir mėgautis aromaterapijos malonumais. Kai
augantys melionai pradeda kvepėti, kai kvepia jais visas šiltnamis,
sako, tuomnet jie jau yra sunokę. Taigi kadangi mus tie kvapai jau
ėmė džiuginti tai ir skynėme nedvejodami. Dar nusipirkome vytinto
kumpio, itališkos duonos ir ai kaip skaniai pavalgėm. Labai
rekomenduoju išbandyti tokį derinuką – melon con jamon
(melonas ir kumpis) kaip užkandį prieš pietus ar vakarienei.
Tikrai labai skanu.
JustinaR
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą