Na pagaliau, pagaliau man jie pavyko!!!
Net gėda prisipažinti kiek kiaušinių baltymų, cukraus pudros ir migdolų miltų buvo išmesta į šiukšlių dėžę... Kiek ašarų ir prakaito išlieta bandant iškepti šiuos mažus, iš išorės traškius, o viduje minkštus, prancūziškus pyragaičius labai kukliu pavadinimu - MAKARONAI.
Kai paskutinį kartą lankiausi Paryžiuje, buvau užsukusi į vieną iš Laudree parduotuvėlių, o ten galva svaigo nuo gausaus, ryškaus ir spalvoto šių tobulų pyragaičių pasirinkimo. Tokių skanių jų niekur dar nebuvau ragavusi. Ypač man patiko juodos spalvos makaronai su juodaisiais pipirais bei geltonos spalvos citrininiai.
Aš kepiau paprastus makaronus, t. y., tešlos nedažiau, nes nebuvau tikra ar vėl gausis. Lipdžiau dalį jų karamelės padažu, dalį migdolų sviestu, kurio dar turėjau atsivežusi iš Sicilijos. Su karamele man patiko labiau.
Nenoriu perrašinėti recepto, nes jis yra bazinis, nieko ten nei pridėsi, nei atimsi. Svarbiausia yra kaip sakoma "atmušti ranką". Tiesa, tešlą galima ruošti su prancuzišku morengu arba itališku morengu (morengai). Yra esminių skirtumų paties morengo paruošime. Itališkas morengas yra plikomas karštu cukraus sirupu ir gerai išplakamas. Ruošiant makaronus morengas sumaišomas su atitinkamu kiekiu migdolų miltų, cukraus pudros ir kiaušinių baltymų masės. Tuo tarpu prancūziškas morengas tai gerai išplakti kiaušinių baltymai su cukrumi. Gaminant makaronus morengas sumaišomas su atitinkamu kiekiu migdolų miltų gerai permaišytų su cukraus pudra. Aš gaminau su itališku, matyt dėl to ir pavyko, nes ankstesni bandymai su prancūziškuoju patirdavo visišką fiasko.
Štai nuoroda, kuriuo receptu aš naudojausi. Viską dariau kaip parašyta, tik džiovinau (etapas dar prieš kepimą) ne 20 - 30 min., o beveik 2 valandas. Vis tikrinau ar tikrai tešla apdžiuvo, ir kai jau švelniai palietus tešla nelipo prie pirštų kepiau.
Sėkmės bandysiantiems!!!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą